Lietuvos politikų serialai „Giminės“ ir „Dinastija“

Valdas Vasiliauskas, žurnalistas

Politikos ironija: viduramžiais radęsis reiškinys, kurį italai, vienam popiežiui kardinolais paskyrus savo sūnėnus, pavadino nepotizmu, pasivijo moderniausias idėjas, politikos inovacijas skleidžiančią, pretenduojančią į progresyviausios krašto politinės jėgos titulą Laisvės partiją. Ir tai turėjo anksčiau ar vėliau įvykti, nes Aušrinės Armonaitės sukurtos partijos branduolį sudaro jos Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto kurso draugai ar šios aukštosios mokyklos alumnai. Daugumą jų ji atsivedė į Seimą ir Vyriausybę.

Visi jie turi artimųjų, giminių ar draugų, kuriais dera pasirūpinti. Šiuolaikinis nepotizmas remiasi ne tik kraujo ryšiais, įgijęs įvairių formų ir pavidalų- Lietuvoje ypač akivaizdus favoritizmas ir partinis patronažas, kai po pergalingų rinkimų partijos virsta savų partiečių ir jų artimųjų įdarbinimo agentūromis. Tai visuotinai paplitusi yda, ypač kaimiškose savivaldybėse, kur skurdi darbo rinka ir , kaip liūdnai juokaujama, net valytojo vietos negausi be valdančiosios partijos bilieto ar palaiminimo.

Ne kitaip ir Vilniuje, kur valdančiosios koalicijos partijos pasidalina ministerijas. Laisvės partija, gavusi Ekonomijos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijas su joms pavaldžiomis įmonėmis, nežiopsojo. Beje, įdarbinimas- tik pirmas nepotizmo žingsnis, po kurio prasideda viešieji pirkimai , projektai, sutartys. Todėl daugelyje valstybių nepotizmas laikomas korupciniu nusikaltimu, bet ne Lietuvoje.

Tačiau nedera perlenkti ir lazdos : valstybei ir visuomenei būtų padaryta skriauda ir žala, jeigu jaunas talentingas žmogus negalėtų siekti politikoje ar valstybės tarnyboje karjeros vien todėl, kad šeimos narys jau užima aukštas pareigas. Šimtametes tradicijas turinčiose Vakarų demokratijose susiformavo politikų dinastijos, tarkim, Jungtinėse Amerikos Valstijose- Kennedy, Bushų dinastijos, niekas nekaltino nepotizmu Bill‘o ir Hillary Clinton‘ų šeimos.

Lietuvoje politikų dinastijoms nereikėjo ir šimtmečių- pakako atkurtos nepriklausomybės trisdešimtmečio –Seime, Vyriausybėje regime vis daugiau garsių senelių ir tėvų atžalų. Tik nepataisomas optimistas galėtų tvirtinti, kad daugeliui jų duris į partijų ir valdančių sluoksnų viršūnes atvėrė talentai ir nuveikti darbai – veikiau nepotizmas, užkertantis kelią sąžiningai konkurencijai, be kurios negali iškilti nauji partijų ir valstybės lyderiai, nes Lietuvos nomenklatūrinės partijos virsta viduramžiškais uždarais cechais, klanais ar kastomis.