Kiek kainuoja karantinas?
Nereagavimo ir ekonomikos uždarymo kaina: palyginimas JAV doleriais
Žmogus skleidžia savo gleivinių turinį čiaudėdamas ir kosėdamas https://freerangestock.com/
JAV Mičigano univesiteto medicinos mokyklos mokslininkai ištyrė SARS (Koronavirusui giminingas užkratas) epidemijos Toronte (Kanada) kaštus 2003 m. ir padarė kategorišką išvadą dėl karantino poveikio ekonomikai.
Tyrimo metodas atskleidžia, kodėl koronaviruso pandemijos metu karantinas dar motyvuojamas ir moraliniais argumentais.
Jūsų nuomonė gali būti kita, o čia - faktai.
Kaip ir koronaviruso infekcija 2019-2020 sandūroje, sunkaus ūminio kvėpavimo takų sindromo (SARS) Toronte (pirmas atvejis buvo diagnozuotas 2003 m. Kovo 7 d.) šaltinis nebuvo žinomas ir nebuvo nustatyta jokio vaisto ar veiksmingo gydymo kurso.
Apsikrėtimų serija, kurią daugiausia lėmė diagnozių klaidos, nesėkmės ir nepaaiškinami „labai didelio išplitimo“ atvejai, sukėlė SARS protrūkį Didžiojo Toronto rajone.
Galiausiai ši diagnozė buvo pakeista į „netipinę“ pneumoniją. Net ir vis daugiau pacientų kreipėsi į gydytoją dėl karščiavimo, susijusio su dusuliu, tačiau galutinė diagnozė nebuvo nustatyta. Tada SARS pasklido po visą pasaulį į Scarborough Grace ligoninę Toronte. Ten personalas buvo palyginti nepasirengęs tokiam virulentiškam virusui, o SARS išplito visame mieste.
Nors Kanados pareigūnai stengėsi užkirsti kelią paslaptingai ligai, Kanadoje buvo nustatyti 438 SARS atvejai, 224 atvejai pasitaikė Toronte. Iš šių atvejų, kas dešimtas žmogus mirė.
Šios paslaptingos ligos protrūkiai sukėlė visuomenės baimę ir paniką, nes niekas nesuprato SARS priežasties ar perdavimo būdo ar laipsnio.
Tyrimas, atskleidęs karantino kainą
Viruso perdavimo greičiui įtaką daro įvairūs veiksniai, iš kurių svarbiausias yra kontaktas tarp užkrėstų ir jautrių asmenų. Mičigano medicinos mokyklos mokslininkai suskaičiavo, kad Toronto protrūkių metu vienas viruso super skleidėjas užkrėtė net 32 žmones.
Mokslininkai vertino su scenarijus: A - be karantino ir B - su karantinu.
Tiesioginės išlaidos A scenarijui, kuriame nėra plataus masto karantino intervencijos, buvo apskaičiuotos tiriant šiuos kintamuosius: įvertintas žmonių, užsikrėtusių virusu, kai jis gali plisti nepatikrintas, skaičius; pacientų, paguldytų į ligonine, procentas; vidutinė hospitalizacijos trukmė (LOSH); vidutinė buvimo intensyviosios terapijos skyriuje (LOSICU) trukmė ir infekuotų asmenų hospitalizacijos ir priežiūros išlaidos ICU.
Mokslininkai taip pat įvertino tikimybę (P), kad SARS užkrėsti asmenys bus paguldyti į ligoninę ar paguldyti į ICU ir suskaičiavo tiesiogines gydymo išlaidas.
Po to buvo verinamos epidemijos netiesioginės išlaidos: dėl ligos prarastos pajamos bei mirtingumo poveikis ekonomikai. SARS mirusiųjų vidutinis amžius -56 metai.
Kaip skaičiuojami užsikrėtusiojo kontaktai?
Lietuvoje žmones erzino sveikatos priežiūros darbuotojų įkyrumas kvočiant užsikrėtusiojo kontaktus. Nešnekiems buvo net taikomos baudos. Štai kaip Mičigano mokslininkai skaičiavo viruso užkrėčiamumo potencialą:
Artimi asmens kontaktai su virusu: (1) sveikatos priežiūros darbuotojai, į kuriuos asmuo kreipėsi pasireiškus ligai, kurie nesinaudojo apsauginėmis priemonėmis, slaugydami SARS pacientą; (2) šeimos nariai, kurie teikė priežiūrą SARS pacientams; 3) žmonės, dirbę tame pačiame kabinete arba ne arčiau kaip per 3 metrus nuo SARS paciento darbo zonos; (4) SARS pacientų draugai (kaip mano visuomenės sveikatos institucijos); 5) klasės draugai ar mokytojai, kurie lankė klasę daugiau nei 1 valandą; 6) žmonėms, sėdintiems toje pačioje ar gretimose trijose eilėse nuo SARS paciento lėktuve; 7) keleiviai ir viešojo transporto vairuotojai, kurie daugiau kaip 1 valandą važiavo tame pačiame automobilyje ar salone kaip SARS pacientai; ir (8) žmonės, kurie turėjo kontaktą su karantino asmeniu, kurie buvo slaugomi medicinos įstaigoje, kurioje atsirado SARS grupė.
Karantino kaštai
Tiesioginės išlaidos, susijusios su karantinu, daugiausia buvo administracinės išlaidos: infrastruktūra, kad per kelias savaites būtų galima atsekti kontaktus ir vykdyti karantiną.
Netiesioginė karantino vykdymo epidemijos metu pasekmė gali būti vertinama kaip prarastas produktyvumas.
Netiesioginė karantino vykdymo epidemijos metu pasekmė gali būti vertinama kaip prarastas produktyvumas. Daugelis Kanados darbuotojų prarado pajamas, jei jiems nebuvo leista dirbti dėl galimo viruso poveikio.
Nepaisant to, kad dauguma šių asmenų buvo paveikti tik viruso ir iš tikrųjų neužsikrėtė juo, daugeliui nebuvo atlyginta už laiką, kurį jie buvo priversti karantinuoti.
Atlikto tyrimo duomenimis vidutinė SARS sergančio paciento buvimo ligoninėje trukmė Toronte buvo 14 dienų. Vidutinės dienos ligoninės išlaidos Kanadoje yra 612,14 USD. 2003 m. Protrūkio metu 92% žmonių, sergančių SARS, buvo hospitalizuoti, ir maždaug 25% tų pacientų kurį laiką praleido intensyviosios terapijos skyriuje (ICU). Vidutinės vienos nakties išlaidos ICU Kanadoje yra maždaug trigubai didesnės nei įprastos priežiūros išlaidos, 17 apskaičiuotos 1836 USD.
Netiesioginės SARS išlaidos buvo matuojamos apskaičiuojant prarastą produktyvumą arba alternatyvią ligos kainą. Pajamos vienam gyventojui Ontarijuje yra maždaug 30 702,18 USD. Padaliję šį atlyginimą per 5 dienų darbo savaitę, ganame 114 USD per dieną.
Į netiesioginių išlaidų, susijusių su SARS, analizę buvo įtrauktas mirtingumo išlaidų matas. Atsižvelgiant į tai, kad 11% žmonių, užkrėstų SARS, mirė, buvo skaičiuojamos ekonominės visuomenės išlaidos per ankstyvos mirties metus.
Vidutinė gyvenimo trukmė Kanadoje yra 71,19. Kadangi SARS neproporcingai paveikė pagyvenusius žmones ir sveikatos priežiūros darbuotojus, manome, kad vidutinis mirties amžius buvo 56,20. Tai reiškia, kad vidutiniškai prarasta 15 gyvenimo metų (Kanadoje vidutinis pensinis amžius: 71). Įvertinus vidutinį darbo užmokstį, mirus vienam darbuotojui prarandama vidutiniškai 30 702 USD per gyvenimo metus.
Štai jums ir atsakymas apie koronovirusą: pasaulyje (išskyrus JAV) 60 proc. mirčių teko 80 metų amžiaus žmonėms ir vyresniems, t.y., nebuvo prarasta ekonominė vertė iš jų darbo. Priešingai, nei su SARS, kai buvo prarandamas produktyvumas, kurio vertė yra maždaug 460 530 USD už prarastą gyvybę.
Dar mokslininkai vertino ir gyventojų tankumą, nes jis nulemia kontaktų skaičių per dieną.
2001 m. Toronto gyventojų tankumas buvo 793 žmonės kvadratiniame kilometre. 21 Remdamiesi metodų skiltyje nurodytais perdavimo kriterijais, darome prielaidą, kad paprastas žmogus kiekvieną dieną arti arti bent 10 skirtingų žmonių.
Atsižvelgiant į tai, kad SARS inkubacinis periodas yra 10 dienų, indekso atvejis virusą gali paveikti 100 žmonių.
Tyrimo duomenys pateikiami lentelėse:
Be to, buvo suskaičiuota, kad tiesioginės epidemijos išlaidos buvo 12 milijonų dolerių. Nustatytasis produktyvumo praradimas vienam karantino besilaikiusiam asmeniui - 1140 USD. Karantine laikomų asmenų skaičius ir išvengtos infekcijos buvo apskaičiuoti remiantis ankstesnėmis lentelėmis, kurios iliustruoja nepatikrintos epidemijos eigą. Užkirstų infekcijų skaičius buvo apskaičiuotas atimant užkrėstų asmenų skaičių prieš karantiną iš didžiausio žmonių, galinčių užsikrėsti be intervencijos, skaičiaus.
Šios, trečiosios lentelės grafoje Total saving yra apskaičiuotos lėšos, kurios buvo sutaupytos, jei žmogus neužsikrėtė ir nebuvo gydomas. Neužkrėstų asmenų karantino nelaikymo finansinės pasekmės buvo apskaičiuotos įvertinant viruso plitimo išlaidas maksimaliam žmonių skaičiui.
Mokslininkai teigia, kad, jų skaičiavimais, karantinas yra ne tik gyvybės gelbėjimo priemonė, bet ir išlaidų taupymo priemonė. Be to, sutaupoma, neatsižvelgiant į tai, kada įgyvendinamas karantinas.
Tyrėjų galutinė išvada yra tokia: Infekcinių ligų tyrėjai ir ekspertai visame pasaulyje vieningai sutinka, kad ne paskutinį kartą labai užkrečiama infekcinė liga pasirodys ir paplis visame pasaulyje. Labai tikėtina, kad kita pandemija bus daug labiau užkrečiama ir, ko gero, mirtingesnė nei SARS. Šis dokumentas parodo, kad visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros pareigūnams svarbu išlikti agresyviems ne tik humanitariniais interesais. Jų atsakas į naujai atsirandančias infekcijas, tai taip pat atitinka mūsų kolektyvinius ekonominius interesus. Nepaisant šiek tiek bauginančių pradinių išlaidų, karantinas taupo ir gyvybes, ir pinigus.
VISĄ TYRIMĄ GALITE SKAITYTI ČIA:
https://www.sciencedirect.com/
The economic impact of quarantine: SARS in Toronto as a case study