top of page
  • Writer's pictureRūta Janutienė

„Čipuojančios“ vakcinos – ne tik prieš koronavirusą. Jos įveiks ir vėžį


Kartu su koronaviruso pandemija bei viso pasaulio farmacijos įmonių pastangomis surasti veiksmingų vaistų ir vakciną, ėmė sklisti galinga sąmokslo teorijos banga apie ketinimą „čipuoti“ žmoniją ir taip ją naikinti. Kadangi daugiausia „čipavimo“ teoriją tvirinančių žinučių sklinda rusų kalba, tai yra manoma, jog tai – eilinė Kremliaus propagandos lavina.


Tačiau, įsigilinus į reikalo esmę, ima lįsti farmacininkų ausys. Viena amerikiečių bendrovė kuria tokią vakcina, kuri torpeduoja dabar pasaulyje dominuojančių vakcinų, vaistų nuo vėžio gamintojų milijardinius pelnus.


Ta bendrovė, kuri metė iššūkį tradicinei farmacijai, vadinasi „Moderna“, ir ji kuria vaistus panaudodama mRNA metodą, kurio esmė ir yra – nugabenti į ląstelę informaciją, kurią gavusi ji gamintų baltymus, reikalingus ligai įveikti. Koronaviruso atveju, tai yra antikūnai, kurie naikina viruso paviršiuje esančius spyglius. Jais virusas įsikabina į žmogaus ląstelę, į ją įsiskverbia ir ima daugintis.


„Moderna“ vakcina jau išbandyta su 8 sveikais savanoriais, pranešė kompanija dar gegužės 18 d. Tyrimų rezultatai – optimistiniai, nes vakcina sukėlė savanorių organizmuose stiprų imuninį atsaką. Netrukus prasidės didelio mąsto bandymai su žmonėmis. Antru etapu vyks bandymai su 600 žmonių, o trečioje fazėje – su tūkstančiais sveikų žmonių.Ši vakcina yra švirkščiama po oda.


Pirmoje fazėje ji buvo sušvirkšta po du kartus (su dviejų savaičių pertrauka) 18-55 m. savanoriams. Tada jų kraujuje susidarę antikūnai buvo laboratorijoje išmėginti su užkrėstomis ląstelėmis. Antikūnų susidarė tiek pat arba daugiau, nei COVID-19 persirgusių žmonių organizmuose.


Buvo mėginama maža, vidutinė ir didelė dozės, o vertinimas grindžiamas mažos ir vidutinės dozių rezultatais. Kol kas vienintelis šalutinis poveikis – paraudimas ir nedidelis skausmas dūrio vietoje bei galvos skausmai tiems, kurie gavo dideles dozes vakcinos.


Tyrimai su didele doze netęsiami, nes siekiama gauti optimalų rezultatą su kuo mažesne doze, kad vakcinos iškart užtektų kuo didesniam kiekiui žmonių.Vakcina taip pat išbandyta ir su 55-70 bei 71 metų savanoriais. Bandymai su vaikais bus atliekami tik įsitikinus, kad vakcina visiškai saugi, todėl kol kas jie nevyko.


JAV prezidentas D.Trumpas žadėjo, kad ši vakcina bus masiškai prieinama šių metų pabaigoje – kitų metų pradžioje. „Moderna“ turi gamybinius pajėgumus pagaminti milijardą dozių per metus.„Moderna“ kuria šią vakciną kartu su Nacionaliniu užkrečiamų ligų ir alergijų institutu.


„Modernos“ technologija yra nauja. Jai naudojama viruso genetinė medžiaga mRNA (ribonukleino rūgštis). Tai RNR, kurioje užkoduota informacija apie pirminę baltymo struktūrą. Ji perneša genetinę informaciją iš ląstelės branduolyje esančios DNR į baltymų sintezės vietą – ribosomas.„Moderna“ gamina kelias analogišku principu veikiančias vakcinas prieš sezoninius peršalimus, tačiau nei viena iš jų dar nepasiekė gamybos stadijos.


„Moderna“ ėmėsi gaminti šią vakciną, iškart po to, kai kinų mokslininkai paskelbė koronaviruso genetinę seką. „Modernos“ ir Nacionalinio užkrečiamų ligų ir alergijų instituto mokslininkai nustatė, kuri genomo dalis koduoja spyglio formos baltymą viruso paviršiuje (juo virusas prisikabina prie žmogaus ląstelės). Vakcinos idėja tokia: suleidus po oda šios ribonukleino rūgšties, ji sveikame organizme taptų lyg sirena imuninei sistemai gaminti antikūnus, kurie neutralizuotų koronaviro spyglius ir neleistų jiems įsikverbti į ląsteles.


Kadangi mokslininkai šitą revoliucinį vakcinavimo metodą vadina genetiniu imunizavimu, o vakciną sudarančios viruso smaigalio ribonukleino rūgšties (baltymo) formulę tikrai galima persiųsti elektroniniu paštu, kad po to ją būtų galima pagaminti vietoje, tai mažiau biologijoje pasikausčiusios visuomenės dalyje mokslininkų metaforos iššaukė klaidingą interpretavimą. Prasidėjo spekuliacijos apie „čipavimą“ (svetimos žmogui informacijos įdiegimą į organizmą :) ir panašūs dalykai.Tikėtina, kad juos skleisti padeda ir tradicinių vakcinų kūrėjai, kurie tikriausiai pralaimės konkurencinę kovą „Modernai“.


„Moderna“ naudoja mRNA technologiją ne tik vakcinų gamyboje, bet ir gydant vėžį, provokuojant antikūnų gamybą augliuose ir t.t.„Modernos“ tinklalapyje galima perskaityti, kad jie išvystė technologijas ir metodą, kaip sukurti tokias mRNA sekas, kurias ląstelės atpažintų kaip savas. Bendrovės mokslininkai specializuojasi kurdami vaistus ligoms, kurias galima suvaldyti paskatinus ląsteles gaminti vieną ar kitą baltymą, reikalingą įveikti ligai.


Kompanijos puslapyje rašoma:


„Mes pradedame nuo pageidaujamo baltymo sekos. Tada

- Mes sukuriame ir susintetiname tą baltymą atitinkančią mRNA seką – kodą, kuris sukurs norimą baltymą.

- Prieš sintezę mes taip pat modifikuojame tą mRNR seką, kad būtų optimalios mRNR, o taip pat ir užkoduoto baltymo, fizinės savybės.

- Mes pristatome mRNR seką ląstelėms, atsakingoms už šio baltymo gamybą vienu iš kelių būdų. Norint pasiekti skirtingus ląstelių tipus, reikia skirtingų pristatymo būdų.

- Kai mRNR - instrukcijos - yra ląstelėje, žmogaus biologija perima estafetę. Ribosomos skaito kodą ir kaupia baltymą, o ląstelės paskleidžia baltymą po organizmą.



Reikia pastebėti, kad „Modernos“ sėkmė kelis kartus išgelbėjo Niujorko akcijų biržą nuo nuosmūkio. Tačiau kompanijos mokslininkų atradimai yra iššūkis ligšioliniams vaistams, kuriais yra gydomas vėžys ir kitos ligos, kurias galima įveikti mRNA metodu. Štai todėl labiausiai tikėtina, kad gandus apie „čipavimą“ per vakcinas skleidžia ne kas kiti, o konkurentai, kuriems „Modernos“ sėkmė griauna milijardinį mirtinų ligų verslą.

Paveikslėlyje - „Moderna“ tinklalapio vaizdas.




825 peržiūros0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską
bottom of page